Saldžioji upė

Taigi kaip jau rašiau, praeitą antradienį išsiruošiau į Livingston ieškoti Bob Marley mirtiems metinių minėjimo. Praleidęs 6 val autobuse iš sostinės, vakarėjant atvažiavau prie Rio Dulce (liet. Saldžioji upė) į to paties pavadinimo miestelį. Vieta žinoma savo tiltu per upę. Tai berods ilgiausias tiltas centrinėje Amerikoje (860m). Per Rio Dulce eina pagrindinis kelias vedantis iš sostinės į šiaurinį Peten regioną. Iki pastatant tiltą per upę reikėdavo keltis keltu ir tai simbolizuodavo civilizacijos pabaigą ir pradžią sudėtingos kelionės į džiunglėse paskendusį Peten regioną. Aštuntajame dešimtmetyje Gvatemalos vyriausybė suprato kokį turizmo potencialą turi šalies šiaurė su didžiule augalijos ir gyvūnijos įvairove bei įspūdingiausiais majų archeologiniais paminklais tad dabar upės krantus jungia tiltas, o Peten keliai yra vieni geriausių Gvatemaloje. Dar vienas įdomus faktas apie Rio Dulce – miestelis yra žinomas kaip “hurricane hole” (liet. uraganų skylė), suteikianti saugų švartavimąsi uraganų sezono metu Karibų jūroje plaukiojančioms jachtoms. Dėl to kasmet tarp liepos ir spalio mėnesių miestelio prieplaukos užsipildo laivais, o barai ir restoranai – jūreiviais. Bet man, kaip ir daugumai kitų paprastų keliautojų, Rio Dulce yra tik tarpinis sustojimas. Mano tikslas papulti į Livingston – miestelį upės žiotyse Karibų jūros pakrantėje. Į Livingston joks kelias dar nenutiestas, ir reikia keltis valtimi. Vienas iš būdų – poros valandų kelionė upe iš Rio Dulce miestelio. Kelionė iš Rio Dulce nepigi, bet girdėjau, kad tikrai įspūdinga. Kadangi upę pasiekiu tik vakarėjant, valties ieškoti net nebandau ir užkandęs einu ieškoti nakvynės. Išsirenku gerai žinomą tarp keliautojų hostel'į “Hotel Backpacker's”. Už 30Q (10Lt) gaunu lovą mediniame namelyje ant vandens su puikiu vaizdu į tiltą ir upę.

Kitą rytą keliuosi gana anksti. Girdėjau, kad 9:30 yra reguliari valtis į Livingston, kuri tikiuosi bus šiek tiek pigesnė negu privačios collectivo (išplaukia kai prisirenka žmonių) valtys, kurios mano žiniomis turėtų kainuoti apie 125Q. Mano hostel'is įsikūręs kitoje upės pusėje, negu miestelio centras ir pagrindinė prieplauka, tad ryte pirmiausia tenka pereiti tiltą.

Miestelio pagrindinėje gatvėje šurmuliuoja turgus, o tarp prieplaukų nuolat zuja įvairios valtys.

 

Papusryčiauju ir, atsisakinėdamas visų privačių valčių pasiūlymų, pradedu ieškoti, kur čia tas reguliarus transportas į Livingston. Galiausiai prie vienos prieplaukos pavėsyje pamatau laukiant būrelį vietinių moterų. Nusprendžiu, kad čia ir bus ta vieta ir atsistoju laukti netoliese. Atkreipiu dėmesį, kad dauguma moterų turi didelius krepšius prikrautus įvairių maisto produktų. Girdėjau, kad Livingston maistas šiek tiek brangesnis negu kitose šalies vietose, nes beveik visus produktus reikia atplukdyti, tad neatsilikdamas ir pats greitai nubėgu į turgų ir nusiperku kelias bandeles bei (turbūt) prabrangiausių šalyje vaisių – obuolių. Už kilogramą sumoku 14Q (~4,5Lt) – gerokai daugiau negu už tą patį kiekį mangų, ananasų, apelsinų ar braškių. Grįžtu į prieplauką ir dairausi kas čia bus. Už kelių minučių į prieplauką atvažiuoja pikapas ir visos moterys pradeda į jį krauti daiktus. Išsiaiškinu, kad jos pasirodo važiuoja švęsti motinos dienos ir, kad valties į Livingston, kainuojančios 125Q, turiu eiti ieškoti į pagrindinę prieplauką. Suprantu, kad sutaupyti nepavyks, ir lekiu ten. Nors vėluoju jau bent 10 minučių, bet randu valtį dar neišplaukusią ir nusipirkęs bilietą šoku į bene paskutinę likusią laisvą vietą. Pasisekė, nes kita valtis tik po 4 valandų.

Kelionė užtrunka apie pora valandų ir tikrai neprailgsta. Pakeliui grožiuosi nuostabia gamta ir pakrantės gyvenvietėmis. Kadangi valtyje beveik visi užsieniečiai (vietiniai į Livingston dažniausiai plaukia iš Puerto Barrios miesto, nes taip pigiau), prie gražesnių vietų dažnai priplaukiam arčiau, pakeliui vieną kartą sustojam pakrantės kavinukėje su karšto vandens baseinais. Pakeliui paragauju ir populiaraus vietinio gėrimo – kokoso. Girdėjau, kad Livingston labai populiarus kokteilis pavadinimu “Coco Loco”, paruošiamas nupjaunant kokoso viršų, ir pripilant į vidų gerą dozę romo. Reikės pabandyti...