La Antigua Guatemala

Diskusijoje kas yra “tikroji Gvatemala” žodžio Antigua (lt. senoji) tikrai neišgirsite. Kaip rašo Lonely Planet: “Tai fantazijų miestas – kaip šalis atrodytų jeigu ateitų Skandinavai ir keliems metams perimtų valdžią.” Antigua'oje bažnyčios ir atrodo kaip bažnyčios, elektros linijos beveik visur eina po žeme, eismas sutvarkytas, gatvės palyginus švarios ir nesibasto dešimtys benamių šunų. Čia yra Gvatemalos geriausi viešbučiai ir restoranai, populiariausios ispanų kalbos mokyklos. Miestas apsuptas trijų vulkanų vulkanų, kurie aiškiai matomi virš raudonų čerpių stogų ir bažnyčių bokštų. Daugiau nei du šimtus metų Antigua buvo vienas svarbiausių ir įtakingiausių “Naujojo Pasaulio” miestų, ir kolonijinė Centrinės Amerikos, kuri tuo metu tęsėsi nuo Kosta Rikos iki Meksikos, sostinė. Miestas buvo suprojektuotas italų architekto ir šimtečius ispanų užkariavimų pelnas tekėjo įspūdingų bažnyčių, universitetų, valstybinių pastatų ir privačių namų statybai. Nors autentiškų pastatų dėl kelių gana stiprių žemės drebėjimų išlikę nedaug, bet miestas puikiai restauruotas kolonijiniu stiliumi ir yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Dėl visų šių priežasčių ir mažiau nei valanda kelio esančio pagrindinio Gvatemalos city oro uosto, miestas yra užtikrinta šalies turizmo sostinė, knibždanti įvairiausio skonio ir biudžeto kelioms dienoms ar savaitėms čia atvykstančių turistų bei gyventi persikrausčiusių užsieniečių. Natūralu, kad daug kas iš to bando uždirbti ir kainos čia vienos aukščiausių šalyje. Visas miestas pasiekia piką “Semana Santa” metu, nes Antigua'os velykinės procesijos didžiausios ir įspūdingiausios. Šiai savaitei viešbučius reikia rezervuoti bent prie 4 mėnesius.

Antigua nebuvo pirmasis ispanų užkariautojų pasirinkimas sostinei. Pirmiausia jie išbandė Kaqchiquel genties Majų sostinę Iximché, kuri buvo paskelbta sostine 1524m. Netrukus majai pradėjo maištauti ir sostinę buvo nuspresti perkelti. Naujoji sostinė įkurta vulkano Aqua papėdėje apie 100km į pietryčius. Tai irgi neišdegė ir 1541 miestą praktiškai palaidojo purvo nuošliauža. Ispanams neliko nieko kito kaip tik vėl ieškoti naujos vietos. Taip apie 7km į šiaurę 1543 metais buvo įkurtas “Ciudad de Santiago de los Caballeros de Goathemala ” (Šv. Jurgio gvatemalos riterių miestas), dabar žinomas kaip La Antigua Guatemala (Senoji Gvatemala) arba tiesiog Antigua. Miestas klestėjo daugiau nei du šimtmečius, bet vis dažniausiai gyvenimą pradėjo drumsti žemės drebėjimai. Galingiausias žemės drebėjimas įvyko 1773 metais, kurio metu miestas buvo beveik visiškai sunaikintas. Ispanai nusprendė sostinę perkelti trečiąjį kartą ir taip 1776 metais apie 40km į šiaurės rytus gimė dabartinė šalies sostinė. Daug žmonių bandė pasipriešinti šiam persikraustymui ir 1777 vyriausybė išleido įstatymą draužiantį gyventi Antigua'oje. Tiesa miestas visiškai niekada ir neištuštėjo ir apie 1830 vėl pradėjo šiek tiek augti.

Penktadienį grįžęs į Xela'ą iš San Francisco el Alto turgaus beveik tiesiu taikymu nuėjau ir užsiregistravau į vieną iš ispanų kalbos mokyklų. Kadangi tiek pamokos, tiek gyvenimas šeimoje turėjo prasidėti tik pirmadienį prieš akis laukė laisvas savaitgalis. Ką veikti daug svarstymų nekilo. Nors iki Antigua'os apie 4 val kelio ir vienai nakčiai tokį atstumą važiuoti nelabai apsimoka, tačiau visai neaplankyti senosios sostinės būtų keista, o likusių mano kelionės dienų skaičius kinta atvirkščiai proporcingai norimų aplankyti vietų skaičiui. Taigi šeštadienį keliuosi anksti ir vėl keliauju į pagrindinį autobusų terminalą. Su vienu persėdimu Antigua pavyksta pasiekti apie vidurdienį. Vaizdas iš autobusų terminalo turbūt nepakartojamas.

Šalia autobusų terminalo autobusų terminalo knibžda pagrindinis miesto turgus.

Šiek tiek pasigendu savo Lonely Planet gido, kuris liko viename iš trijų autobusų keliaujant iš San Pedro į Xela'ą. Visą laiką autobuse stengdavausi pasiskaityti apie savo kelionės tikslą ar bent jau pasižiūrėti į kurią pusę reikia ieškoti centro. Šį kartą tenka pasikliauti nuojauta ir aplinkinių patarimais. Antigua'oje viešbučių kainos aukštesnės negu kitur, tad pirmiausia susirandu interneto kavinę ir internete bei kompe turimam LP gide pasiieškau informacijos apie pigiausias nakvynės vietas. Susidarau kelių vietų sąrašėlį ir pirmiausia bandau eiti į tą, kuris turėtų būti pigiausias. Kaina tikrai nenuvilia – už 30Q (3Eur) net dorm'ą ne kiekvienam mieste rasi, o čia tiek kainuoja vienvietis. Kambarys aišku nestebuklingas ir jame nėra net rozetės, bet man reikalinga tik lova ir vieta daiktams pasidėti. Be to yra bendra virtuvė ir dušas, kuris kartais netgi turi karštą vandenį (tiesa man jo aptikti nepavyko). Pasidėjus daiktus einu ieškoti vietos pavalgyti. Daugumos maitinimo įstaigų kainos gana gerokai aukštesnės negu kituose šalies miestuose, bet uoslė manęs neapgauna ir nuėjęs į pagrindinį turgų susirandu nuošalų kampelį, kur už 12Q gaunu vištienos su ryžiais ir gaivos. Pavalgęs nukeliauju į miesto centrą dėl visa ko pasiimti miesto žemėlapio. Antigua be jokios abejonės gražiausias iš visų Gvatemalos miestų. Centrinis miesto taškas – puikiai sutvarkytas Parque Central, į kurį mėgsta užsukti tiek vietiniai, tiek ir turistai.

Aplink jį išsidėstę svarbiausi miesto pastatai:

Catedral de Santiago (Šv. Jurgio Katedra)

Palacio de los Capitanes (Gubernatoriaus rūmai)

Palacio del Ayutamiento (Miesto rotušė)

Dabartinė katedra, baigta atstatyti 1820 metais ir užima tiktai pagrindinį XVII amžiaus pastato vestibiulį. Gerokai įdomesni man pasirodo senosios katedros pagrindinės dalies likučiai, kuriuos galima aplankyti sumokėjus 3Q.

Vakarą Antigua'oje praleidžiu ramiai. Pasivaikštau po miestą, kuriame kadrų fotoaparatui tikrai netrūksta.

Beklaidžiodamas gatvėmis vakarėjant patenku į kažkokį gana turtingą gyvenamąjį rajoną. Ten pamatau visai gražų parką. Priėjęs parko vartus randu užrakintus, tad nusprendžiu jį bent nufotografuoti.

Darydamas šią nuotrauką ant peties pajaučiu ranką. Atisukęs pamatau kažkokį vyrą ant dviračio, kuris mane bandydamas prilaikyti parodo būti tyliai ir pasiūlo atiduoti fotoaparatą. Toks sandėris man nepasirodo patrauklus ir garsiai riktelėjęs kažkokį keiksmažodį sprunku į už kelių metrų esančią gatvę, kurioje ką tik mačiau buvus žmonių. “Dviratininkas” matyt suprato mano nepritarimą ir nuvažiuoja į kitą pusę. Apie 8tą grįžtu namo ir bandydamas skaityti autobuse įsigyto laikraščio pagrindinį straipsnį apie princo William'o vestuves Londone (visa tai dabar man atrodo taip tolima...) užmiegu.

Ryte atsikėlęs išsikepu skanią kiaušinienę iš vakar turguje už kelis quetzal'ius įsigytu produktų. Tada užlipu į šalia miesto esantį Cerro de la Cruz (Kryžiaus kalną) iš kur atsiveria pasakiškas vaizdas į miestą ir už jo esantį Agua vulkaną. Iš pradžių po vakarykščio incidento šiek tiek dvejojau ar ten eiti, nes mano turima LP užsimena apie pasitaikančius užpuolimus ir rekomenduoja pasinaudoti nemokamu Antigua'os turizmo policijos eskortu. Lipti į kalną lydimas policininko visai nenoriu, tad nusprendžiu pabandyti pats. Atėjęs pamatau, kad aukštyn žemyn juda nemažas vietinių bei užsienio turistų srautas, tad drąsiai lipu aukštyn. Pasirodo mano informacija šiek tiek pasenusi (kompe turimas “LP Gvatemala” gidas išleistas 2007) ir dabar visas reikalas išspręstas paskyrus kelis policininkus nuolat budėti kalno prieigose.

Vakar vakare bevaikštinėjant mano dėmesį patraukė vienas skelbimas.

Kažkur nepertoliausiai nuo miesto esančioje eko-sodyboje pavadinimu “Earth Lodge” šiandien dieną vyks koncertas ir barbeque. LP randu info, kad sodyba įsikūrusi kalno šlaite buvusioje avokadų fermoje. Kadangi Antigua'oje praleidau tikrai nedaug pinigų, nusprendžiau, kad tikrai užsidirbau skanaus burgerio, alaus ir koncerto treat'ą. Dar šiek tiek pasivaikštau po miestą, paklausau tikrai gražiai grojančios majų šeimynos ir apie vidurdienį einu ieškoti transporto vežančio į sodybą.

Laiko turiu nedaug, nes vėliausiai 4tą turiu pradėti judėti atgal į Xelą, nes tiesioginio autobuso tarp miestų nėra, o strigti kažkur pakelėje ir praleisti savo pirmą pamoką visai nesinori. Pikapus surandu nesunkiai, bet užtrunkam važinėdami po miestą ir į sodybą atvažiuoju tik apie 1mą. Savo pasirinkimu nei kiek neprašaunu – iš sodybos atsiveria puiki panorama, groja gera muzika, kepa skanūs burgeriai.

Tiesa alaus (20Q) ir burgerių (40-50Q) kainos tikrai nemažos, bet kartais galima pasilepinti. Apie 4tą nusprendžiu, kad man jau tikrai laikas ir pradedu domėtis kaip čia grįžus atgal. Bare pasako, kad jokio transporto dabar prie sodybos nėra ir atvažiuoti pikapui užtruks apie 20min. Žinau aš tas gvatemalietiškas “20min” ir šiek tiek pasidaro neramu. Dėl visa ko paprašau transporto, bet nusprendžiu iš karto nueiti iki kelio (iki kurio nuo sodybos kokia 10min gana stačios įkalnės). Man pasiseka ir randu kaip tik beišvažinėjantį vieną automobilį. Pamatęs mane vienas keleivis pasiūlo pavežti ir aš aišku neatsisakau. Automobiliu važiuoja 3 vietiniai antigua'iečiai ir viena švedė, visi laisvai šnekantys angliškai. Pradėjus važiuoti susiduriame su kliūtimi – šalikelėje kalno šlaite kažkas mašiną pasistatė taip, kad pravažiuoti net ir su nedidele mašina netelpame. Vietiniai nebūtų vietiniai ir problema išsprendžiama paprastai – mašinos galą tiesiog panešam keliasdešimt centimetrų į šoną. Vienas jos ratas atsiduria vos keli centimetrai nuo skardžio, bet užtat kelio pravažiavimui užtenka. Jie mane paveža iki pat autobusų terminalo iš kur 3 autobusais ir vienu mikriuku apie 8tą atsiduriu prie savo hostelio Xela'oje durų. Savaitgalis užskaitytas.