El Remate

    Nežinau kaip ir pradėti. Gyvenu kaimelyje, kuris vadinasi El Remate (liet. pabaiga). Norint mane surasti google reikia ieškoti “Flores” ir tada žiūrėti rytiniame ežero kampe, maždaug ten kur pažymėtas kažkoks "San Jose La Arada". Iš tikrųjų vieta nėra labai nuošali ar nežinoma. Pagrindine gatve pravažiuoja beveik visas transportas į šalies žymiausią Majų site Tikal ir vieta  pažymėta kaip paskutinis dėmesio vertas sustojimo/nakvynės vertas kaimas visuose turistiniuose giduose. Pagrindinė gatvė nusėta viešbučiais, kavinėm ir restoranais, maisto ir suvenyrų parduotvėlėmis. Nėra taip, kad pro šalį eina didelis turistų highway, bet gatvėje užsieniečių sutiksi.

Kokia 50m nuo kelio yra ežero pakrantė, kurios dalis priklauso viešbučiams ar kavinėms ir dalis atvirai prieinama, su keliais neblogai suręstais tiltukais su šiaudinėm pašiūrėm.

Į kitą pusę nuo kelio yra kelios nedidelės neasfaltuotos gatvelės, kuriose pasaulis sukasi visai kitu ritmu. Vienoje tokioje gatvelėje, kokia 100m nuo pagrindinio kelio aš ir gyvenu.

Čia turistai niekam per daug neįdomūs ir prie kiekvieno namo verda tikras kaimiškas gyvenimas. Visą dieną kieme sutiksi žmonių – vyrai kažką meistrauja, moterys skalbia, gamina valgį (virykles visi turi viduj, bet lauke dažnai maistą pasiruošia), laksto vaikai, atvažiuoja draugai, beveik visą laiką bent iš vienos pusės groja latino muzika (pastebėjau, kad kompaktų įvairovė nelabai didelė).

Kaimynų šeimos galva meistrauja kažkokį įrenginį strėlėm šaudyti.

Gyvenu su vengru Ron'u ir jo šeima – žmona Katia ir 11mėn. dukrele, kurios vardo dar neįsiminiau. Mūsų namelis nėra nei labai autentiškas nei tuo labiau prabangus. Paprasta nedidelė mūrinių plytų konstrukcija su ant viršaus užmestu skardiniu stogu ir priešais namą esančia dengta veranda.

Mašina ne mūsų, kaip supratau čia kažkoks kaimynas palikęs

Viduje yra 2 miegamieji – vienas Rono su šeima, vienas mano, atitverta patalpa su tualetu ir dušu bei pagrindinis kambarys kuris atstoja virtuvę, living room ir Ron'o ofisą.

Kadangi Ron'as su Katia įsikraustė čia tik prieš kelias dienas namelis atrodo tuščias, bet šiaip turim beveik visus reikalingus įrenginius – viryklę, stalą, kelias kėdes, čiužinius, kelis stalo bei kitus įrankius. Tiesa šaldytuvo neturim, taip pat trūksta lentynų ar kokių spintelių reikėtų ir kelių kitų smulkmenų ir kasdien ką nors patobulinam. Ron'as su šeima gyvena ir daugiausiai laiko praleidžia Gvatemaloje jau nemažai metų ir renka informaciją apie El Mirador, organizuoja turistinius žygius ir pats juos veda, ateities planuose Carmelita kaimelyje (paskutiniame taške už kurio daugiau nėra kelio ir prasideda žygis ir gyvenančiame be elektros) norėtų įsteigti Majų artefaktų muziejų. Jis – keliaujanti siela ir kasmet nemažai laiko praleidžia Mongolijoje. Šeima gyvena pigiai ir be didelių patogumų. Mūsų namelio nuoma kiek žinau atseina 500Q per mėnesį (tai apie 60-70US$), bet maistas nėra itin pigus tad stengiamasi taupyti, nes vienintelės pajamos yra iš turų, iš kurių dar stengiasi atsidėti pinigų muziejui. 5 dienų kelionė su juo ar jo kolega (jie dirba dviese su kolega, kurio dar nesutikau) kainuoja 150US$. Maistas, vanduo į kainą įskaičiuota, tačiau reikia papildomai primokėti už mulus, su kurių keliauja dauguma grupių. Iš pradžių bandė daryti žygius be mulų, nes jie teršia aplinką, ištrypia kelius ir suvalgo nemažai lapų, bet pamatė, kad tai yra žmonėms šiek tiek per sudėtinga. Su savim be visos savo įrangos (hamakų, asmeninių daiktų) reikia neštis ir kokius 5kg maisto bei 5 litrus vandens. Ilgiausią dieną reikia nueiti 28km džiunglių takeliais spiginant kokia 35 laipsnių karščiui, o tai su 20kg ant nugaros padaryti tikrai nėra paprasta. Tose džiunglėse yra daugybė didesnių ar mažesnių majų piramidžių ir buvusių gyvenviečių, kurių manoma didesnė dalis dar neatrasta, tad žygio metu saulėlydis arba saulėtekis dažniausiai sutinkami vis nuo kitos piramidės.

Mano gyvenimas čia labai paprastas. Darbovietė – verandoje kabantis hamakas, į kur nusipirkęs laido ir rozetę atsivedžiau elektrą. Tame pačiame hamake dažnai ir miegu.

Darbinė apranga – šortai, marškinėlius užsimetu tik važiuodamas į miestą. Didelę dalį dienos praleidžiu gulėdamas hamake, skaitydamas apie El Mirador ar mokydamasis ispanų. Kai noriu, nueinu per kelią nusimaudyti ežere, išeinu pasivaikšičioti po kaimelį, t.p. padedu namie, bei stengiuosi kuo nors prisidėti prie namo tobulinimo. Kas kelios dienos nuvažiuoju į už 35km esantį Flores – pasižmonėti, padėti apsipirkti, ar šiaip. Prieš pora dienų važiuodamas į Flores gavau rimtą užduotį – turėjau atspausdinti ir miesto viešbučiuose iškabinti A4 dydžio reklaminius plakatus su informacija apie žygį. Darbas atrodo paprastas, bet kadangi mano ispanų žinios yra labai minimalios ir susišnekėti dar nelabai galiu, o angliškai net ir Flores beveik niekas nešneka, teko šiek tiek paprakaituoti. Vis dėlto sekėsi gan neblogai, dauguma viešbučių neišvijo, o pabaigoje su viena moteriške (turbūt viešbutėlio šeimininke) bandėme aptarti netgi komisinius kokių ji galėtų tikėtis, jeigu suras klientų. Dieną temperatūra pakyla gerokai virš 30, bet naktį atvėsta, į rytą dažnai tenka net kuo nors lengvai užsikloti. Ron'as turi beveik viską kas yra žinoma apie El Mirador, tačiau iš esmės niekas dar nėra žinoma. Kiekvienais metais ten dirba archeologai, kurie stengiasi ką nors atskleisti. Beje nors prieš du tūkstančius metų ten buvo didelis majų miestas, su įrengtu sudėtingu vandentiekiu, net ir šiais laikais archeologiniai darbai ten vyksta tik lietingojo sezono metu, nes sausuoju metu yra per daug sudėtinga ar brangu atvežti vandenį. Sausuoju metu, kuris tęsiasi nuo gruodžio iki gegužės El Mirador baseine piramides saugo tiktai valstybės samdyti vietiniai sargai, kurie dirba pamainomis po 2 ar 3 savaites. Jų pareiga yra prižiūrėti stovyklavietes, padėti ateinantiems turistams (nors toli gražu ne visi yra paslaugūs) bei saugoti piramides nuo plėšikų, nes prekyba majų artifaktais yra pelningas nelegalus verslas. Pagrindiniame El Mirador piramidžių komplekse yra sraigtasparnių leidimosi aikštelė, tad mokslininkai ir turtingi turistai, dažniausiai atvyksta šiuo būdu.

La Danta piramidė, El Mirador (nuotrauka surasta internete)

Kiek čia liksiu dar nežinau. Antradienį bus žygis, kuriame tikrai dalyvausiu, o toliau dar neapsisprendžiau. Informacijos, kurią reikia žinoti norint būti gidu yra nerealiai daug. Be informacijos apie pačias piramides ir majų kultūrą (kuri kadangi dar normaliai neatskleista man atrodo šiek tiek sausoka ir neįdomi) reikia žinoti ir apie visokius džiunglių augalus ir gyvūnus. Kolkas skaičiau tik apie augalus ir informacija tikrai įdomi ir naudinga, bet jos yra tikrai nemažai ir išmokti tai per trumpą laiką man atrodo šiek tiek kosmosas. Bet vieną jau žinau – dabar pasidariau arbatos iš šalia namo augančio Allspice (isp. Pimenta, liet. kvapusis pipiras) medžio lapų, kurį vakar parodė Ron'as ir kuriuos ką tik priskyniau. Jų prie namo auga keli, bet atskirti man juos kolkas pavyksta tik pauosčius lapus. Arbata gavosi tikrai skani, kurią geriu užkąsdamas gretimoje parduotuvėje atrastomis ir 2,5Q kainuojančiomis bandelėmis.

Allspice medis

Toliau yra informacija apie daugybę gyvūnų, kuriuos reikia pirmiausia mokėti atpažinti. Visa tai išmokti be kelių mėnesių rimto studijavimo ir tikrai ne vienos kelionės pačiam į džiungles atrodo nelabai realu. Kaip čia bus parodys ateitis, o dabar tiesiog džiaugiuosi savo ramiu ir atsipalaidavusiu gyvenimu čia.

Rytoj planuoju važiuoti į miestelį pasižmonėti ir normaliai pasinaudoti internetu, tad gal bus daugiau...